Susipažinus su oficialiu aprašymu, galima susidaryti klaidingą įspūdį, kad mus laukia tipiška pompastiška istorija apie nepalaužiamą pagrindinį veikėją pensijoje, kuris per kitas puse valandos kovos su blogais vaikinais, gelbėdamas beviltiškus britų kaimo gyventojus… Vietoje to prieš mus iškyla emocionaliai sudėtinga, rimta kino juosta su pakankamai paprasta siužeto linija, tačiau fonas – epinio Airijos Atlanto pakrantės peizažai.
Filmo įvykiai prasideda viename Šiaurės Airijos mieste 1974 metais ir tęsiasi mažame, vaizdingame Glenkolmkill miestelyje Donegalo grafystėje, šiuolaikinėje Airijos Respublikoje. Verta pažymėti, kad filmo filmavimas vyko tiesiog šioje vietoje ir Dubline, kas yra didelis retumas populiarių CGI (angl. Computer-Generated Imagery) technologijų laikotarpiu. Pirmasis filmo parodymas įvyko 2023 m. 80-ajame Venecijos tarptautiniame kino festivalyje. Norint geriau suprasti siužetą ir kontekstą, rekomenduojama apibendrintai susipažinti su Šiaurės Airijos istorija, kad būtų žinomos konflikto priežastys ir Airijos Respublikinės armijos (IRA) veikla.
Nuo pat filmo pradžios jaučiamas ypatingas nuotaikos, skendžiančios XX a. 70-ųjų atmosferoje. Raudonos plytos pastatai, gotikiniai katedros, akmeniniai tvoros su “sausa” kladke, stogais iš šiaudų, purvinos, lakoniškos ir praktiškos vietinės bendruomenės interjerai – visą tai lydi kokybiška, tiksli muzika. Atskirą dėmesį verti automobiliai: nuo britiškų retų Wolseley Hornet Mk3 ir Triumph 2000 iki prancūziško Citroën DS23 Pallas ar net amerikiečių Ford Capri 3000. Jie ne tik papildo bendrą vaizdą savo estetika, bet ir jų modelis bei spalva turi tam tikrą reikšmę siužetui. Tuo pačiu metu šiuolaikinės filmavimo technologijos leidžia filmuoti vietinius kraštovaizdžius iš ypatingo rakurso: nuo idiliško žalios kalvų vaizdo su šakojančiu kelių tinklu iki Atlanto uolingo pakrantės su atskirais paplūdimiais.
Galima būtų daug ironizuoti apie vaidmenų ir žanrų įvairovę, kurią per savo įspūdingą karjerą pasirinko Liam Neeson, tačiau jam neįmanoma užginčyti vieno dalyko – aktoriaus meistriškumo, gebėjimo įsikūnyti į savo veikėją, vaizduoti ne tik išorę, bet ir perduoti jo emocinę būseną. Finbarr Murphy yra etapo savęs pervertinimo stadijoje, apmąstant ir dažnai kritikuodamas ankstesnius sprendimus, bando judėti kita linkme. Jo sentimentali naivumas kai kada nėra abejingas, pvz., kai jis perka sėklas parduotuvėje arba bando savo veidą padaryti geresniu žiūrėdamas į veidrodį. Iš vienos pusės jis griežtas ir organizuotas, iš kitos pusės turi šiek tiek neatidžią išvaizdą, kuri tam tikru būdu atspindi jo vidinį pasaulį, kur neapibrėžtumo ir daugiakiauti yra dar daugiau. Finbarr Murphy gali būti šaltas ir nemalonus “darbe”, bet jis
lygina su užuojauta ir empatija vaikams bei gyvūnams. Jo bandymas pakeisti savo gyvenimą ir žvelgti į priekį yra aiškus ženklas, kad net senatvėje galima ieškoti prasmės ir atgimimo.
Tarp šalies antrinių personažų ryškiai išsiskiria pagrindinio veikėjo darbo draugas Kevin Lynch, kurį įkūnija nuostabiai Jack Gleeson. Su sergančiu žvilgsniu, kartais nevraudišku elgesiu, žaidimu su darbo “žudiku”, žmogus su sudėtinga likimo istorija klausosi kokybiškos muzikos vinilu ir svajoja tapti laisvu, pradėjęs naują gyvenimą kur nors saulėtoje Kalifornijoje. Lygiai taip pat charizmatiška yra Doireann McCann, kurią suvaidino Kerry Condon, vadovaujanti IRA atstovų grupei ir derinanti griežtus lyderystės bruožus su savo unikalia moralinių principų sistema.
Nepaisant visų tikrai kriminalinio trilery būdingų atributų, filmas net neturi romantinės linijos, kuri skatintų prisiminti, kad niekada ne per vėlu pradėti kažką naujo, jei yra suinteresuotos šalys.
Viena iš paskutinių scenų, atlikta vesterno stiliumi, puikiai atrodo, nors aktyvus italų įmonės “Beretta” produkcijos naudojimas grąžina žiūrovą į 1970-ųjų Europą. Skirtingai nei galbūt tikėtasi, siužeto kulminacija turėtų būti laikoma ne ilgais parduotuvės šaudymais, o trumpu, tačiu žymiu pokalbiu gotikiniame katedrose.
Dėmesį patraukia tai, kad kai kurie filmo epizodai vyksta fone futbolo varžybų, bet ne įprastinių. Kadre yra Gaelic football – populiari sporto šaka Airijoje, kurioje tam tikrose aikštės zonose leidžiama žaisti rankomis.
Išvada
„Svencių ir nusidėjėlių žemėje“ tai filmas su daugybe prasmės, rimtais klausimais ir neprastais atsakymais, rekomenduojamas ramiam, susikaupusiam peržiūrėjimui, įsitraukiant į atmosferą, kuriai kūrėjai skyrė daug dėmesio ir pastangų. Filmo yra savo oficialus šūkis, tačiau siužeto moralės esmę galėtų iliustruoti žodžiai, pasakyti mažajai mergaitei vardu Moia: “Rūpintis kuo nors gera, net kai tai skauda, tave daro žmogumi”.